Vertėjai
Vertėjus ir filologus Lietuvoje šiandien rengia kelios aukštosios mokyklos ir kolegijos. Jau keliolika pastarųjų metų tarp kalbų populiariausios yra anglų ir lietuvių filologijos. Lietuvių filologija specialistų dažnai įvardijama kaip nebepopuliari, neperspektyvi specialybė, nes mūsų kalbos specialistų yra gerokai per daug – jiems nepakanka darbo vietų. Tačiau abiturientai raginami rinktis dar ganėtinai naujas specialybes – lietuvių filologiją ir reklamą, lietuvių filologiją ir režisūrą, filologiją ir švedų, ispanų ir kitas kalbas. Taip pat Lietuvos aukštosios mokyklos vis dažniau ima ruošti dviejų kalbų, pavyzdžiui, anglų ir rusų specialistus. Tai palengvina darbo paieškas, nes dvi kalbas, neskaitant gimtosios, idealiai mokančių žmonių nėra tiek daug.
Pabaigę filologijos studijas vertėjai renkasi vieną iš kelių: dirbti savarankiškai arba vertimų biure. Vėliau tenka rinktis, ar absolventas bus vertimo raštu, ar vertimo žodžiu atstovas. Žinoma, baigusiam filologijos studijas žmogui yra ir kitų galimybių: jis gali dirbti mokytoju, atstovu spaudai užsienio įmonėse, privačiu vertėju užsienio kapitalo įmonėse ir taip toliau. Taigi žmonės, kurie pasirinko ne filologijos studijas, dažnai lanko užsienio kalbų kursus. Pastaraisiais metais ypač populiarios tapo netradicinės kalbos – norvegų, kinų, japonų, švedų, gruzinų, turkų, serbų, olandų kroatų ir panašios. Mokantys šias kalbas vertėjai uždirba didžiulius atlyginimus – užsakovai privalo mokėti didesnes kainas, nes kvalifikuotų specialistų yra ganėtinai mažai.