Tomukui nereikėjo net paaugti, kad suprastų, kas ką sako, kai jis jau buvo įsimylėjęs kai kurias šventes. Kalėdos jam tapo numeriu pirmu, vos tik pirmą kartą užplūdo jį per jo trumpą gyvenimą.
Dovanos ir stebuklai
Kaip visada, Kalėdos vaikams pirmiausiai yra apsipylimas dovanomis. Kas tik nedovanoja vaikams dovanų per Kalėdas? Visi dovanoja. Pirmiausiai, šventės darželiuose. Ten būna netikras Kalėdų Senelis, kuris verčia visus vaikus kažką padeklamuoti, kažką pasakyti, kažką padainuoti ar pašokti. O paskui duoda kokią dovaną, ko gero, tokią pačią, kaip ir šalie deklamavimą ruošiančiam draugui. Taip vaikai paklusniai daro viską, kad tik gautų dovanų.
Stebuklai yra viskas, kai tik ateina Kalėdos. Kažkodėl visi kalba, kad vyksta dalykai, kurie iš tiesų nevyksta, ir visi patiki, kad aplink labai daug nuostabiausio grožio. Kambaryje žmonės pasistato nupjautą ir iš miško parneštą medį. Tikriausiai seniau tradicija būdavo visai kitokia. Kalėdos irgi buvo meilės, džiaugsmo, gėrio šventė, ir visi stengdavosi būti ne tik geri tarpusavyje, bet ir padėti gyvūnams. Todėl būdavo einama į mišką, ir ant eglučių prikabinama visokių daržovių, duonos. Tai būdavo dovanėlė, skirta gyvūnams, gyvenantiems miške. Dar sakoma – gyvūnai kalba. Vaikams tėvai taip pat prikabindavo kokį saldainį prie namų ant eglės šakos. Ir tai būdavo dar vienas stebuklingas dalykas. Dabar eglutę patys visi puošiame, kabiname daug žybsinčių dalykų ant jos, ir ant langų, ir visur kitur ima spingsėti puikios šviesos.