Kai žmones nuolatos supa nepaprastai didelė prekių įvairovė, tapo tiesiog nebeįmanoma, kad visą smulkią informaciją apie kiekvieną jų galėtų suteikti pardavėjai. Todėl tam, jog palengvinti rinkimąsi, šiais laikais plačiai, visame pasaulyje, naudojamos etiketės, lipdukai.
Tikrai suprantamai atrodo tai, kad anksčiau to nereikėjo. Tuomet daug ką užsiaugindavo ar pasigamindavo patys žmonės, klestėjo vietinių gyventojų turgaus prekyba. Viskas buvo visiems gerai žinoma ir aišku. Pabandykime įsivaizduoti kas vyktų dabar, jei mūsų laikais, kai tiek įvairių ir neįprastų prekių pagaminama, nebeliktų nei etikečių, nei lipdukų.
Ko gero, žmonių mityba kardinaliai pasikeistų. Dėl pirkėjų baimės gauti ne tai, ko nori, mėsa būtų laikoma taip, kad kiekvienas galėtų įsitikinti jos šviežumu bent pagal uoslę, malama tik pirkėjų akivaizdoje. Tokie gaminiai kaip dešrelės, konservai ir visa tai, kas šaldyta, greitai nieko nebedomintų dėl savo visiškai neaiškios kilmės. Būtų atsisakoma nepermatomų dėžučių, beveik visi produktai būtų sveriami vietoje. Naujiems gamintojams būtų labai sunku prasimušti į rinką. Kadangi žmonės niekada tiksliai nežinotų ką perka, smarkiai suprastėtų bendra visuomenės sveikata. Būtų suvartojami dideli kiekiai sugedusio ir užkrėsto maisto, nežinant dedami itin kenksmingi priedai, o sunkiomis alergijomis sergantieji nerastų būdų kaip išvengti alergenų. Dėl to greitai imtų plisti ligos, daugelį kankintų apsinuodijimai ir smarkiai išaugtų mirštamumas.